Frankincenso istorija

Nuo mumifikacijos ir religinio smilkalų deginimo... iki grožio produktų... įvairios kultūros jau tūkstančius metų naudoja frankincensą. Ne tik mitai, prietarai ir folkloras byloja apie frankincensą; jo taip pat randama religijos ir medicinos istorijoje. Tad kas yra frankincensas? Kada jis pirmąsyk naudotas? Kodėl jis vis dar naudojamas kai kuriuose regionuose? Kaip išgaunamas frankincensas? Kviečiame skaityti toliau, jog susipažintumėte su vertingo frankincenso aliejaus istorija.

Kas yra frankincensas?

Frankincensas (ladanas) - tai aromatinė derva (sakai), išgaunama iš bosvelijų (Boswellia sacra) medžių. Bosvelijos įprastai auga ant kalkakmenio uolų dykumų teritorijose, pvz., Arabijos pusiasalyje bei Rytų Afrikoje (1). Daugiau nei pusė frankincenso sudėties (56 %) yra sakai, pagaminti iš bosvelijų rūgšties ir olibano sakų, o apie 30 % yra derva. Likusi dalis - tai įvairūs eteriniai aliejai (terpenai, zymogenas, felandrenas ir kiti). Kalbant apie žmogaus uoslę, frankincensas pasižymi gana kompleksine chemine sudėtimi. Jis pasižymi aromatinėmis savybėmis, kurios sukuria sodrų medžių kvapą.

Mokslininkų teigimu, frankincenso dūmuose yra cheminio junginio incensolio acetato, kuris gali turėti psichoaktyvųjį, euforinį poveikį. Tačiau frankincenso sudėtyje ši koncentracija turi būti labai aukšta, jog atsirastų toks efektas (2). Tad jei frankincenso aliejų tiesiog garinate ar tepate juo odą, neturėtumėte nerimauti dėl šio poveikio.

Frankincenso istorija, prekyba ir vertė

Frankincensas visais laikais buvo labai vertinamas; jo naudojimas prekyboje buvo populiarus Artimuosiuose Rytuose. Frankincensu prekiavo senovės finikiečiai, jį gabendavo karavanais faraonų nurodymu. Tai gali būti susiję su faktu, jog egiptiečiai naudojo frankincensą ritualuose, tad tai lėmė, jog frankincensas jiems buvo tapęs vertinga preke.

Dėl malonių aromatinių savybių frankincensas taip pat buvo naudojamas Egipte balzamuojant mirusiuosius. Egiptiečiai jį naudojo mumifikacijos proceso metu, jog apsaugotų kūną nuo irimo. Romėnų imperatorius Neronas savo mylimosios laidotuvėse sudegino tiek frankincenso, jog būtų užtekę visiems metams (nepamirškite, kiek frankincensas tuomet buvo vertas!)

1922 m. aptikus Tutanchamono kapą, uždaruose induose taip pat buvo rasta frankincenso. Frankincensas buvo naudojamas ne tik balzamavimo proceso metu, tačiau taip pat buvo manoma, kad laidojant mirusįjį kartu su įvairiais daiktais, jie lydės mirusiuosius į pomirtinį gyvenimą. Kadangi frankincensas buvo brangus, logiška manyti, jog jis galėjo atsidurti karalių ir aukštesnės klasės mirusiųjų kapuose. Net ir po tūkstančių metų kapavietėje atrastas frankincensas išlaikė savitą kvapą, kuris apstulbino archeologus, įvykdžiusius šį nepaprastą atradimą. Frankincensas minimas istoriniuose dokumentuose 2500 m. pr. Kr.

Frankincenso istorija aromaterapijoje

Europoje pavadinimas frankincensas kilo iš angliškų žodžių Frankish incense (liet. frankų smilkalai), kadangi buvo tikima, kad frankincensą atgabeno frankai - senovės germanų genčių grupė. Jis buvo nepakeičiamas kosmetikoje, be to, daugelis natūralių kvepalų vis dar gaminami naudojant frankincensą.

Frankincenso aromatas pasitelkiamas ir dėl praktinių priežasčių, mat frankincenso gabalėlio kokybę galima nustatyti pagal kvapą. Žinovai pagal nedidelę kvapo variaciją gali pastebėti skirtumą tarp paprastojo ir vertingesnio, selektyviojo frankincenso.

Frankincenso (arba bosvelijų) eterinis aliejus pasižymi medžių, saldžiu, šiltu aromatu. Šis aliejus dera su apelsinų, citrinų ir kitais citrusiniais aliejais. Jis taip pat gali papildyti kitus medžių aromatus, pvz., bergamočių, pušų ir santalų. Kilmės šalis ir frankincenso kokybė turi didelę reikšmę, koks malonus yra aromatas.

Frankincenso rinkimas

Maždaug nuo vasario iki kovo frankincenso išgavėjai įpjauna bosvelijų (Boswellia sacra) medžių žievę. Prireikia 2-3 mėnesių, kol sultys išteka iš išpjovos vietos ir sukietėja baltų, ašaros formos rutuliukų pavidalu. Tuomet rinkėjas po kelių mėnesių sugrįžta, jog nuo medžių surinktų šiuos dervos (sakų) gabaliukus. Rinkėjas taip pat surenka lipnią sulą, ištekėjusią į specialiai sulankstytus lapus. Sukietėję gabaliukai apdirbami ir iš jų gaminamas frankincenso (bosvelijų) eterinis aliejus. Šis procesas kartojamas nuo rugpjūčio iki spalio. Praėjus keleriems metams vykdant šį procesą, rinkėjai palieka medžius poilsiui

Istoriškai frankincensas naudotas Artimųjų Rytų ir Afrikos regionuose. Jis vis dar išgaunamas atokiuose Arabijos pusiasalio, Afrikos ir Indijos regionuose. Arabijos pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje frankincensas atitiko aukso vertę, tad legendinės Trijų karalių dovanos (auksas, frankincensas ir mira) tais laikais buvo ypač vertingos. Frankincenso dervos išgavimas iki šiol yra labai daug darbo reikalaujantis procesas. Laikas ir pastangos, renkant frankincensą, prisideda prie jo brangios kainos.

Frankincenso produkcija ir klasifikacija

Iš vieno bosvelijos medžio išgaunama tik apie 400 g dervos. Tačiau per metus pagaminama keli tūkstančiai tonų frankincenso. Šio masinio frankincenso išgavimo metu jis suskirstomas į dvi kategorijas: paprastąjį ir selektyvųjį. Distiliacija nustatoma, kai iš medžių išgaunami sakai atrenkami pagal dydį ir spalvą. Skaidresni gabaliukai, vadinami selektyviuoju frankincensu, atrodo kaip gelsvos ar rausvos spalvos lašeliai. Juos patrynus, jie pavirsta baltais milteliais. Didesni, tamsesni, „purvinesni“ gabaliukai vadinami „paprastuoju frankincensu“.

Frankincensas religijoje

Frankincensas ne tik kvepia, jis taip pat pasižymi gilia svarba religinėse tradicijose. Įrašai rodo, kad ši vertinga substancija egzistavo dar bibliniais laikais. Dovanos, kurias iš Trijų karalių gavo Jėzus, buvo: auksas, frankincensas ir mira. Biblijoje (Senajame Testamente) detaliai aprašoma, kaip naudoti smilkalus, kurie įprastai deginami naudojant frankincensą.

Smilkalai tradiciškai naudojami Rytų stačiatikių ir Romos katalikų bažnyčiose. Pagal šias religijas, nepaliaujamai kylantys smilkalų dūmai simbolizuoja tikinčiųjų maldas, kylančias į dangų. Žmogus, einantis į Rytų stačiatikių bažnyčią, degant smilkalams užuodžia įsimintiną, šviesų aromatą. Deginant frankincensą, susidaro smilkalų dūmai. Pamaldų metu smilkytuve (metalinis puodelio formos indas, pakabintas grandinėmis) su žarijomis uždegamas frankincensas.

Kai kuriuose religiniuose sluoksniuose buvo manoma, kad piktosios dvasios nemėgsta smilkalų kvapo. Pagal kitas religijas, pvz., daoizmo mokymą, tikima, kad smilkalai gali prailginti gyvenimą (3).

Šimtmečiais šventikai Atono kalno vienuolyne Graikijoje taip pat gamino skirtingų rūšių frankincensą. Vadinami Vatopedi smilkalais, skirtingi frankincenso mišiniai yra įvairių spalvų (juodos, geltonos, violetinės), atsižvelgiant į cheminę sudėtį ir aromatinius aliejus, naudojamus jų paruošimui.

Kaip jau minėta, egiptiečiai naudojo frankincensą religinėse ceremonijose. Kai kurie istorikai mano, kad žydai išmoko naudoti frankincensą Egipto vergijos laikotarpiu, perėmę šią tradiciją iš egiptiečių.

Istorinis frankincenso naudojimas ligų gydymui

Senovės laikais kai kurios kultūros naudodavo frankincensą, jog dezinfekuotų ligonių erdves, mat tikėta, jog taip buvo išgryninamas oras. Tolimoje praeityje garsus gydytojas ir astronomas Avicena taip pat rašė apie gydomąsias frankincenso savybes (5).

Viduramžiais persai naudojo frankincensą medicininiais tikslais, gydė žaizdas ir votis, odos bėrimus ir odos problemas, uždegimus, artritą ir virškinamojo trakto sutrikimus (4). Be to, jog 15 amžiuje tikėta apie frankincenso fizinę naudą, armėnų fizikas Amirdovlat Amasiatsi tvirtino, kad frankincensas turėjo galią sutvirtinti protą ir buvo naudingas atminčiai.

Prieš šiuolaikinės medicinos pasirodymą, praeityje gydytojai dažnai naudodavo frankincensą. Sunku pasakyti, kiek veiksmingos buvo jo gydomosios savybės kiekvienu atskiru atveju, tačiau buvo manoma, kad frankincenso eterinis aliejus pasižymėjo antiseptinėmis, tonizuojančiomis ir dezinfekuojančiomis savybėmis. Jie taip pat naudojo frankincenso aliejų kaip raminamąjį, siekiant skatinti šlapimo išsiskyrimą, atsikosėjimą ir sulaikyti kraujavimą.

Šiuolaikiškesniais laikais žmonės naudoja frankincenso aliejų, norėdami normalizuoti žarnyno veiklą, gydyti odos žaizdas, sumažinti matomas strijas ir lengviau mesti rūkyti, slopinant potraukį. Kinijoje smilkalai naudojami esant sąnarių uždegimui (3).

„Young Living“ frankincensas

„Frankincense“ (frankincenso arba bosvelijų) eterinis aliejus - vienas populiariausių „Young Living“ aliejų. Rekomenduojame jį naudoti kosmetiniais tikslais, masažams ir aromaterapijoje, norint praturtinti meditacines ar dvasines praktikas. Kai kuriais atvejais „Frankincense“ aliejus taip pat gali būti naudojamas kaip prieskonis ar maisto papildas.

Nors frankincensas gyvuoja tūkstantmečius, žmonija vis dar kaupia žinias apie šią vertingą substanciją ir jos naudą. O kuriais atvejais frankincensą naudojate jūs?

History of
Tea Tree Oil

History of
Lavender Oil

History of
Peppermint Oil