Levandų istorija

Levandos žinomos ne tik dėl populiaraus levandų atspalvio taikymo interjere... jos siejamos ir su kulinarija, ir su grožio industrija, tad, be abejonės, yra nusipelniusios pripažinimo. Gilinantis į šio universalaus augalo istoriją tampa aišku, kad per amžius žmonės vis tik jautė levandų naudą, net iki galo nežinodami levandų potencialo. Jūsų dėmesiui – levandų istorija. Sužinokite, kokiais būdais įvairiuose pasaulio kampeliuose naudotas šis universalus augalas.

Levandos: derama įžanga

Levanda, taip pat žinoma moksliniu pavadinimu Lavandula angustifolia, yra spalvingai žydintis augalas, priklausantis notrelinių šeimai (7). Artimiausi levandų giminaičiai – daugeliui žinomi prieskoniniai augalai, pvz., rozmarinai, bazilikai, raudonėliai, čiobreliai ir šalavijai. Levandos, kurias puošia sidabriškai žali lapai, užauga iki maždaug 1 metro aukščio. Levandų žiedai – šviesiai violetiniai; būtent dėl šių žiedų dabar neretai interjero ir mados pasaulyje girdime apie „levandų spalvą“.

Levandų kilmės vieta – Viduržemio jūra, Vidurinieji Rytai, Šiaurės Afrika, Žaliasis Kyšulys ir Kanarų salos. Levandų taip pat galima aptikti Azijoje, Rusijoje, Australijoje ir Amerikos žemynuose, kur jų augimui tinkamas klimatas. Levandos geriausiai auga esant nuosaikiam, saulėtam klimatui, vėsioms vasaroms ir sausoms, švelnioms žiemoms.

Levandos yra ištvermingos ir gali augti sausomis sąlygomis. Esant saulėtam orui, levandos auga puikiai, tačiau jos jautrios didelei drėgmei. Jos veši sausoje, uolingoje dirvoje (17). Klimatas aplink Viduržemio jūrą yra idealus augti levandoms – nenuostabu, jog didžioji dalis aukščiausios kokybės levandų auginama būtent čia.

Levandos: istorija

Pirmieji levandų įrašai yra daugiau nei 2 500 metų senumo. Senovės egiptiečiai naudodavo levandas mumifikacijos procese, taip pat dėl malonaus aromato kaip kvepalus. Levandų pėdsakų buvo rasta net Egipto faraono Tutanchamono kapavietėje. Dėl raminamojo aromato senovės romėnai naudojo levandas skalbimui ir maudynėms. Galime pasidžiaugti – šiandien jos vis dar naudojamos šioms paskirtims (10). (10).

Sukūrus distiliavimo garais metodą, Hildegard von Bingen, Matthiolus ir Paracelsus teigė, kad levandų eterinis aliejus gali būti naudojamas kaip raminamasis vaistas nuo galvos ar dantų skausmo (Kroeber 1935, Madaus 1938). Tačiau levandos naudotos ne tik kūno, bet ir minčių harmonijai – pavyzdžiui, siekiant nuraminti įsisiautėjusius vaikus. Raminamasis levandų vandens poveikis buvo aprašytas prieš daug metų – tai 1608 m. padarė Rembertus Dodonaeus.

Didelė levandų koncentracija apibūdinta kaip pasižyminti narkotiniu poveikiu (Guillemain ir kt., 1989). Lavandula officinalis žiedai ir eteriniai aliejai dėl raminamojo poveikio naudojami visoje Europoje (Weiss & Fintelmann 1999). Šio fitoterapinio levandų žiedų naudojimo pavyzdį Prancūzijoje paminėjo Leclerc (1966).

Nuo 1976 m. levandų aliejus parduodamas ir naudojamas kaip vonios preparatas. 2009 m. Vokietija pristatė minkštas levandų aliejaus kapsules kaip oficialų produktą rinkoje. Iki tol buvo įprasta vartoti ant cukraus gabaliuko užlašintus levandų lašus (ESCOP 2009; 1983 m. Didžiosios Britanijos vaistažolių farmakopėja, remiantis 1973 m. Britanijos vaistų kodeksu BPC).

Levandos: pavadinimo žaidimas

Levandų pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio lavare (liet. prausti). Tiek romėnų, tiek kitų senovės civilizacijų gyventojai nežinojo levandų cheminės sudėties. Nepaisant to, jie naudojo jas skalbti ir kvepinti drabužius, ypač Viduržemio jūros klimato kraštuose, kur šis augalas buvo plačiai prieinamas. Kartais levandomis buvo kvepinamos drabužių komodos, siekiant sukurti bazinį kvepalų aromatą. Rečiau prausiantis, buvo dažniau kvepinamasi... tai reiškė daugiau levandų! Sklido gandai, kad Kleopatra pasitelkė levandų aromatą, siekdama suvilioti Marką Antonijų.

Levandos literatūroje

Net keliose seniausios pasaulyje knygos – Gutenbergo Biblijos – vietose rašoma apie kūno kvepinimą levandomis. (10). Naujojo Testamento knygoje teigiama, kad Jonas patepė Jėzų levandomis – įvardijamomis kaip nardo tepalas – kurį Jėzus paprašė saugoti jo kūno patepimui po mirties (17).

Yra net istorinių anekdotų, kad XVI amžiuje, Juodojo maro metu medicininės pirštinės buvo valomos levandomis ir alkoholiu. Tie patys anekdotai leidžia manyti, kad šių pirštinių naudojimas žymiai sumažino jas mūvinčio žmogaus riziką užsikrėsti liga. Kiti to paties meto anekdotai byloja, kad levandų rinkėjai ir lauko darbininkai taip pat buvo mažiau linkę susirgti.

Maro gydytojai prikimšdavo savo kaukes levandomis ir kitomis aromatinėmis žolelėmis, tikėdamiesi, kad aromatas apsaugos nuo ligos. Anksčiau ne tik manyta, kad kvėpinimasis vietoje maudynių pašalins tvaiką, tačiau taip pat, jog kvapas gali apsaugoti nuo ligų. Nuo to laiko medicinos mokslas stipriai žengė į priekį (17)!

Europos gydytojai Viduržemio jūros regione levandas taip pat naudojo medicininiais tikslais. Levandas jie pasitelkdavo žaizdoms ir nudegimams valyti ir gydyti. O senovės graikai levandas naudojo kūno skausmams malšinti ir miegui gerinti.

Levandos ir levandinai

Ne visos levandos yra vienodos: svarbu atkreipti dėmesį į skirtumą tarp levandų ir levandinų. Levandos, taip pat žinomos kaip angliškosios levandos, yra kilusios iš Lavandula angustifolia (tikrųjų levandų) augalo. Levandinai kilę iš susijusios levandų rūšies; tačiau levandinų žiedai yra pilkšvo atspalvio ir išskiria daugiau aliejaus nei angliškosios levandos. Be to, iš levandinų išgautas aliejus, nors ir skleidžia levandoms būdingą aromatą, tačiau kvapu skiriasi nuo angliškų levandų. Levandinų aliejus taip pat pasižymi kitokia chemine sudėtimi ir neturi tokių pačių gydomųjų savybių kaip angliškosios levandos. Tarptautinė metinė angliškųjų levandų produkcija sudaro tik apie 200 metrinių tonų. Tuo tarpu pasaulyje metinė levandinų gamyba sudaro net 1 000 metrinių tonų – beveik penkis kartus daugiau!

Levandinai

Levandinai, kaip ir visi hibridai, yra sterilūs. Jie dauginami auginiais. Tai reiškia, kad augalai yra identiški, išlaikantys tas pačias savybes, todėl juos galima dauginti paeiliui, taip sudarant „klonų“ augalų grupę, o ne tikrųjų levandų „populiaciją“.

Levandinai daugiausia auginami Bulgarijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Balkanuose, Australijoje ir Tasmanijoje. Pirmaujanti levandino gamintoja pasaulyje yra Bulgarija. Levandinai geriau auga rūgščiame dirvožemyje, o angliškoms levandoms labiau tinka bazinis / šarminis dirvožemis. Didžioji dalis levandų derliaus imama dideliuose komerciniuose ūkiuose, kuriuose derlius renkamas mašinomis. Pirmiausia nupjaunami stiebai, o vėliau atskiriami žiedai, kurie išgabenami į perdirbimo gamyklą. Derliaus rinkimas mašinomis augalams kelia didesnį stresą nei derliaus ėmimas rankomis. Tačiau viena mechanizuota derliaus ėmimo mašina prilygsta daugiau nei 100 rinkėjų, dirbančių rankomis.

Levandų auginimas ir derliaus ėmimas

Levandos žydi vasaros viduryje – būtent tuomet geriausia rinkti jų derlių. Angliškųjų levandų žiedai išskiria geriausią aliejų. Iš jų lapų išgaunamas žemesnės kokybės aliejus. Angliškųjų levandų žiedų aliejus, kuris pasižymi aukšta kokybe, naudojamas medicinos ir aromaterapijos tikslais. Didžioji dalis angliškųjų levandų, kurios daugiausia auginamos Prancūzijoje, skirtos parfumerijos ir kosmetikos industrijoms.

Surinkus levandų žiedus, jie yra suberiami į didelį nerūdijančio plieno indą. Šis indas kaitinamas, kad į garus besiformuojantis levandų aliejus pamažu atsiskirtų nuo žiedų. Tada karštas garų mišinys atvėsinamas, kad išsiskirtų aliejus. Specialioje talpykloje aliejus atskiriamas nuo kondensato. Tuomet prireikia keleto mėnesių, jog aliejus tinkamai susiformuotų. Kai kurie levandų perdirbėjai bando pagreitinti šį laikotarpį, suslėgdami garų mišinį. Nors taip sutaupoma laiko, tačiau nukenčia eterinio aliejaus kokybė. Aukščiausios kokybės levandų aliejus išgaunamas be papildomo slėgio indo viduje, naudojant žemiausią įmanomą temperatūrą.

Levandos – virimo ir kepimo reikmėms

Gera užuosti ne tik laukuose žydinčias levandas, tačiau taip pat jų aromatu praturtintus kulinarijos gaminius. Džiovinti levandų žiedai ir pumpurai gali būti naudojami virtuvėje, siekiant pagardinti tiek saldžius, tiek pikantiškus patiekalus. Gali būti naudojami ne tik žiedai, tačiau taip pat levandų lapai ir stiebai, kurie pasižymi subtilesniu skoniu. Jie dažnai derinami su rozmarinais pagardinti ėrieną, vištieną, keptą mėsą, padažus ir troškinius. Taip patiekalai įgyja kvapnesnį prieskonį. Levandos ir rozmarinai taip pat naudojami pagardinti daržovių, bulvių bei ryžių patiekalus.

Maisto gamybai svarbu naudoti kulinarines levandas, o ne dekoratyvines levandas. Kulinarinės levandos – tai angliškosios levandos, o ne levandinai. Vos prasiskleidus pumpurams, nupjaukite augalo stiebus ir išguldykite juos, jog išdžiūtų. Nuplovę pumpurus, sausai skrudinkite juos šiltoje orkaitėje arba prieš naudodami sumalkite kavamalėje. Levandų žiedai gali būti dedami į cukrų arba sirupą, kad šie prisisunktų levandų aromato. Tada levandomis užpiltas sirupas arba cukrus gali būti įtraukti į saldumynų, saldainių, keptos duonos ir kitų kepinių receptus. Kai kurie žmonės dievina levandų skonio plaktą grietinėlę ar ledus.

Levandų arbata ir gaivieji gėrimai

Levandų arbata gaminama iš angliškųjų levandų, o ne levandinų žiedų. Tai savito skonio vaistažolių arbata, kuri, atsižvelgiant į levandų rūšį, gali pasižymėti subtiliomis mėtų, rožių ar obuolių užuominomis. Siekiant intensyvesnio skonio, kartais levandų žiedai maišomi su kitomis arbatomis. Gaminant švelnesnio skonio arbatą, gali būti naudojami levandų lapai.

Gydomosios levandų savybės

Kaip minėta anksčiau, senovės graikai, romėnai ir egiptiečiai naudojo levandas medicinos ir aromatiniais tikslais. Viduramžiais levandos buvo dažniausiai naudojamos dėl, kaip tikėta, antiseptinių, raminamųjų, priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Kadangi nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, patvirtinančių šimtmečius trunkančio naudojimo rezultatus, šis augalas ėmė dominti tyrėjus. Nors iš klinikinių tyrimų nėra surinkta pakankamai įrodymų, augalinių vaistų (pvz., tų, kurių sudėtyje yra levandų aliejaus), efektyvumas yra patikimas. Remiantis HMPC (Europos augalinių vaistų komitetu), yra įrodymų, jog šie papildai saugiai naudojami bent 30 metų. Europos medicinos agentūros duomenimis, juos naudojant pagal numatytą paskirtį, medicininė priežiūra nėra reikalinga (21, 22, 23). Apžvelkime naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su levandomis.

1. Antiseptikas: istorinis levandų naudojimas gydant žaizdas ir nudegimus

Levandų aliejus per amžius naudojamas žaizdų valymui ir sveikimo skatinimui. Graikų ir romėnų kariai naudojo levandas, jog prieš sutvarstydami išvalytų žaizdas. Kai kurios karo ligoninės ir gydytojai Pirmojo pasaulinio karo metu netgi atlikinėjo eksperimentus su levandomis, kad galėtų gydyti sužeistus kareivius. 2016 m. atliktame tyrime teigta, jog levandų aliejus, skatinantis gydomojo audinio susidarymą, spartina žaizdų gijimą (1).

Chemiko Gattefossé odos nudegimo istorija

Ne taip seniai, 1910 m. liepą prancūzų mokslininkas ir chemikas René-Maurice Gattefossé laboratorijoje patyrė nelaimę – įvykus sprogimui, jo odą padengė degančios medžiagos. Siekdamas gesinti ugnį, kritęs jis vartėsi žolėje, o ant jo rankų atsirado greitai progresuojanti gangrena. Anot Gattefossé, tik kartą patepus levandų eteriniu aliejumi, audinių uždegimas nustojo, o kitą dieną prasidėjo gijimas. Jei jo pateikta versija yra teisinga, tuomet levandų aliejus iš tiesų tapo ypatingai svarbiu neįtikėtinoje jo atsistatymo istorijoje

2. Nerimo slopinimas: ar levandos padeda? ?

Pastaraisiais metais atliktų 5 tyrimų rezultatai nurodė levandų aliejaus galimą veiksmingumą sumažinant tam tikrus nerimo simptomus. 2010 m. pirmasis tyrimas atliktas dvigubai aklu, placebu kontroliuojamu, atsitiktiniu būdu. Jame dalyvavo 221 suaugęs žmogus, kenčiantis nuo nerimo sutrikimų. Išgėrus levandų aliejaus kapsulių preparato, vadinamo „Silexan“, nerimo simptomai sumažėjo. Antrasis tyrimas buvo beveik identiškas. Atsitiktinei, placebu kontroliuojamai 170 suaugusiųjų grupei buvo duotas preparatas „Silexan“. Rezultatas – nuslopintas nerimas (2015).

2014–2015 m. dar 3 tyrimai, atlikti dvigubai aklu, placebu kontroliuojamu, atsitiktiniu būdu, parodė, jog išgėrus levandų aliejaus, palengvėjo depresijos ir nerimo simptomai. Šie tyrimai patvirtina mokslinius teiginius, kad levandų aliejus gali padėti kovoje su nerimu ir stresu.

stresu. Europos Sąjungos šalyse levandų aliejus ir levandų žiedai naudojami daugiau nei 30 metų. Tačiau levandų žiedai ar aliejus nėra pripažinti medicininiam vartojimui bendriems nerimo sutrikimams gydyti. Nors tyrimų kokybė laikui bėgant gerėja, tačiau levandų eteriniu aliejumi gydomų atsitiktiniu būdu atrinktų pacientų skaičius vis dar yra per mažas (3, 4, 5).

3.Levandos – atsipalaidavimui /h4>

Chaoso kupinas kasrytinis keliavimas į darbą gali sustiprinti besikaupiantį stresą. O kas gi nemėgsta atsipalaiduoti? Levandų aliejaus raminamosios savybės vertinamos per amžius. 2012 m. atliktas tyrimas nurodo įkvėpto levandų aliejaus aromato atpalaiduojamąjį poveikį (6).

4. Levandos – miegui

Sunku užmigti? Senovės graikai kovai su nemiga naudojo levandas. 2015 m. atlikus 158 pagimdžiusių motinų tyrimą, nustatyta, kad levandų kvapas žymiai pagerino jų miego kokybę. Kitame Japonijos studentų tyrime nustatyta, kad levandų aliejaus aromato poveikis naktį pagerino studentų gebėjimą atsibusti kitą rytą. ES yra įtvirtintos ilgalaikės levandų žiedų naudojimo tradicijos, minint galimą lengvinamąjį poveikį, esant nesunkiems psichinio streso ir išsekimo simptomams bei siekiant pagerinti miegąief of mild symptoms of mental stress, exhaustion and to aid sleep (8).

5.Levandų aliejus – raumenų skausmui

Levandų aliejaus galimas poveikis sumažinant odos ir raumenų skausmus žmonijai žinomas per amžius. Senovės graikai įtrindavo levandų aliejumi odą, kad sumažintų raumenų skausmą ir diskomfortą. Derinant su masažu, galima be abejonės pajusti norimą rezultatą (10).

6. Levandos: daugiau antioksidantų

Išgirdus žodį „antioksidantai“, galvoje, ko gero, kyla asociacijos su maistu ir gėrimais. Tačiau kas iš tiesų yra antioksidantai? Oksidatoriai – potencialiai kenksmingos medžiagos organizme. Antioksidantai jas pašalina, taip padėdami palaikyti sveiką organizmą. Pirmą kartą jie pradėti tirti 1920–1950 m. Kiek vėliau, 2013 m. atlikus medicininį tyrimą, nustatyta, kad levandų aliejus padidino glutationo, katalazės ir superoksiddismutazės (SOD) dažnį: tai trys galingiausi antioksidantai (18).

Kitas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 22 savanoriai, buvo atliekamas su levandų ir rozmarinų eteriniais aliejais. 5 minutes pauosčius levandas, kiekvieno tiriamojo seilės buvo nedelsiant surenkamos. Seilėse buvo rasta įvairių fiziologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip streso hormonas kortizolis. Tiek rozmarinų, tiek levandų stimuliacija sumažino kortizolio kiekį. Sumažėjus kortizoliui, organizmas saugomas nuo oksidacinio streso, todėl tyrėjų manymu, levandos šiuo atžvilgiu pasižymi teigiamu poveikiu (Atsumi & Tonosaki 2007).

7. Levandos: daugiau antioksidantų

Kitas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 22 savanoriai, buvo atliekamas su levandų ir rozmarinų eteriniais aliejais. 5 minutes pauosčius levandas, kiekvieno tiriamojo seilės buvo nedelsiant surenkamos. Seilėse buvo rasta įvairių fiziologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip streso hormonas kortizolis. Tiek rozmarinų, tiek levandų stimuliacija sumažino kortizolio kiekį. Sumažėjus kortizoliui, organizmas saugomas nuo oksidacinio streso, todėl tyrėjų manymu, levandos šiuo atžvilgiu pasižymi teigiamu poveikiu (Atsumi ir Tonosaki, 2007).

Levandų naudojimas veterinarijoje

Kai kuriose šalyse levandos yra išoriniu būdu naudojamų veterinarinių vaistų ingredientas. Kartu su kitais augalų ekstraktais ir eteriniais aliejais, levandos naudojamos antiseptiniais ir gydomaisiais tikslais (22).

Levandos – menstruaciniam skausmui mažinti

Menstruaciniai skausmai moteris vargina nuo neatmenamų laikų. 2014 m. atliktame tyrime 96 moterų, kenčiančių nuo mėnesinių spazmų, rankos buvo pateptos trimis lašais levandų aliejaus. Praėjus valandai po menstruacijų skausmų jos turėjo 5 minutes laikyti prie nosies pridėjusios rankas ir kvėpuoti aromatu. Tyrimo metu nustatyta, kad levandos žymiai palengvino jų menstruacinius skausmus, palyginti su placebo grupe. Moterys, kurios nekvėpavo levandų aliejumi, buvo 12 kartų labiau linkusios jaustis pavargusios ir supykintos ir net 16 kartų labiau linkusios nualpti

„Young Living“ rekomenduojami levandų aliejaus naudojimo būdai

Būdamas vienu populiariausių produktų, levandų aliejus puikiai tinka tiems, kurie nori išbandyti aliejus, taip pat pravartus turėti kiekvienuose namuose. Pažymėtas, kaip tinkamas naudoti kosmetiniais ir aromatiniais tikslais, „Young Living“ levandų eterinis aliejus naudingas tiek odai, tiek plaukams. „Young Living“ levandų eterinis aliejus nėra registruotas ar ženklintas kaip vaistas. Levandų eterinis aliejus nėra mėgstamas tik dėl klasikinio kvapo – iš tiesų, šis produktas yra universalus. Nuo odos priežiūros produktų iki atpalaiduojančių momentų – šis aliejus gali praturtinti daugelį jūsų gyvenimo sričių.

History of
Frankincense

History of
Lavender Oil

History of
Tea Tree Oil